Kaip išvengti utėlių?

Žinios apie utėlėtumą yra esminis dalykas, pakeičiantis nuostatas ir elgesį bei užtikrinantis efektyvų jo plitimo mažinimą. Supratimas apie utėlių vystymosi ciklą padeda jas sėkmingai sunaikinti.

Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose ir mokykloje:
• vaikai neturėtų dalintis šukomis, plaukų šepečiais, kitais galvos priežiūros reikmenimis, galvos apdangalais ir drabužiais;
• galvos apdangalai turėtų būti laikomi palto (apsiausto), kuris kabykloje saugomas atskirai, rankovėje;
• naudojami sportiniai čiužiniai, galvą saugantys įrenginiai (šalmai) turi būti valomi (siurbiami dulkių siurbliu) po kiekvieno panaudojimo;
• kilimai turi būti siurbiami kasdien

Pedikuliozė – užkrečiama liga

Pedikuliozė (utėlėtumas) – tai užsikrėtimas utėlėmis.
Pedikuliozės sukėlėjai gali būti:

  • galvinė utėlė Pediculus humanus capitis, parazituojanti žmogaus galvos plaukuose,
  • drabužinė utėlė Pediculus humanus corporis, prazituojanti žmogaus drabužiuose,
  • Phtyrius pubis, parazituojanti gaktos srities (intensyvaus užsikrėtimo atveju – ir kitose plaukuotose kūno vietose) plaukuose.

Visų rūšių utėlės maitinasi žmogaus krauju, sudeda kiaušinius (dar vadinamas glindas), kuriuos jos priklijuoja prie paties plauko arti odos. Utėlės nešokinėja, bet greitai šliaužioja.

Galvinė utėlė

Galvinė utėlė (lot. Pediculus humanus capitis) – utėlių (Anoplura) būrio vabzdys. Kūnas pilkos spalvos, šonuose su giliais įlinkimais. Galva su trumpais ir storais ūseliais. Patinas 2-3 mm, patelė – 3-4 mm ilgio. Patino užpakalinis kūno galas apvalus, patelės – dvišakas. Šios utėlės turi akis ir vengia šviesos (daugelis kitų Anoplura būrio vabzdžių akių neturi).

Maitinasi žmogaus krauju. Gali keletą dienų badauti. Kiaušiniai vadinami glindomis. Juos pritvirtina prie plaukų. Patelė per savo gyvenimą padeda iki 300 kiaušinių. Minimali vystymosi trukmė – 2-3 savaitės.

Gyvena plaukuotose kūno vietose, dažniausiai galvoje. Gyvenimo trukmė – 27-38 dienos.

Tai labai seni žmogaus parazitai. Pedikuliozė (utėlių turėjimas) senesnė už daugelį kitų ligų. Jų genomo tyrimai (archeogenetika) padeda suprasti, kaip evoliucijos metu keitėsi žmogaus populiacijos dydis. Utėlių genomas liudija maždaug prieš 100000 metų buvus „butelio kaklelio“ efektą, kuomet utėlių (matyt ir žmonių) buvo staiga labai sumažėję.

Galvinė utėlė genetiškai artima rūbų utėlei (Pediculus humanus humanus) ir laboratorijos sąlygomis su ja kryžminasi. Tačiau šios rūšys užima skirtingas nišas (rūbų utėlė prisitaikiusi pritvirtinti kiaušinius prie drabužių). Rūbų utėlė yra grįžtamosios šiltinės sukėlėjų pernešėja.

Galvinė utėlė neperneša jokių ligų. Tačiau žmogui kasantis įkąstas vietas, į galvos odą gali patekti išorinė infekcija.